Klubo sąnario artrozė

Koksartrozė(klubo sąnario artrozė) yra deformacinė sąnarių artrozė, kuri yra lėtinė neuždegiminė liga, pažeidžianti klubo sąnarius (vieną arba abu vienu metu). Ši liga turi degeneracinį-distrofinį pobūdį. Tai reiškia, kad klubo sąnarį formuojanti kremzlė patiria degeneracinius pokyčius, kartu keičiasi ir kaulų paviršiai. Toliau formuojasi kaulinės ataugos (osteofitai), deformuojasi sąnarys, mažėja pažeisto sąnario judesių apimtys, tampa itin skausmingi ir nepatogūs.

Klubo sąnarys yra vienas didžiausių mūsų kūno sąnarių. Būtent jo dėka žmogaus organizme atliekama labai svarbi motorinė funkcija, taip pat jis yra atsakingas už tai, kad mūsų kūnas galėtų judėti. Jei klubo sąnarys suserga, tai paveikia visą kūną ir neleidžia žmogui ramiai gyventi, vaikščioti, jau nekalbant apie sportą. Labai dažnai matome vyresnio amžiaus žmones, kurie dėl klubo sąnario ligos yra priversti pasikliauti lazdele.

klubo sąnario artrozė

Nepaisant to, kad klubo sąnarys yra itin masyvus ir stiprus, tuo pačiu jis yra gana pažeidžiamas, ypač laikui bėgant. Klubo sąnarių skausmas žymiai sumažina žmogaus gyvenimo kokybę.

Koksartrozė (klubo sąnario artrozė)tarp sąnarių artrozės pagal diagnozuotų po gonartrozės (kelio sąnario artrozės) dažnį užima antrąją vietą.

Koksartrozės (klubo sąnario artrozės) klasifikacija

Taip atsitinkakoksartrozėtiek pirminės, tiek antrinės.

  • Pirminės koksartrozės priežastis dažniausiai yra neišvengiamas klubo sąnarių nusidėvėjimas gyvenimo eigoje, dažniausiai suserga žmonės po 40 metų.
  • Antrinės koksartrozės priežastys dažniausiai yra šios ligos: įgimtas šlaunikaulio išnirimas, nekrozinės klubo kaulo masės galvos srityje, Petro liga, ankstesnio klubo sąnario trauma, uždegiminės klubo sąnario ligos. Kuriameklubo sąnario artrozėgali paveikti vieną sąnarį atskirai arba abu.

Yra keletas koksartrozės tipų:

  • Displazija (yra įgimta patologija, kuriai būdingas nepakankamas sąnario išsivystymas).
  • Involiucinis (būdingas vyresnio amžiaus žmonėms ir yra susijęs su su amžiumi susijusiais pokyčiais).
  • Poinfekcinis (prieš tai buvo pūlingas arba pūlingas-alerginis, reumatoidinis artritas).
  • Liga dėl Peterso ligos (osteochondropatijos išsivystymas šlaunikaulio galvoje).
  • Koksartrozėdėl traumos (kaklo ir galvos kaulo (šlaunikaulio) lūžiai).
  • Koksartrozė dėl medžiagų apykaitos sutrikimų (metabolizmo).
  • Dishormoniniai (ilgą laiką vartojami gliukokortikosteroidai, antidepresantai).
  • Idiopatinis (kurio priežasties nepavyko nustatyti).

Koksartrozės (klubo sąnario artrozės) simptomai

Norint teisingai apibūdinti koksartrozės simptomus, kartu reikėtų atsižvelgti į ligos stadijas, nes simptomatika priklauso nuo ligos stadijos.

Koksartrozės (klubo sąnario artrozės) stadijos

Iš viso yra trys koksartrozės (klubo sąnario artrozės) etapai:

  • 1-oji koksartrozės stadija. Tai pradinė ligos stadija, kurios simptomai vis dar yra lengvi. Sąnarį šiuo etapu labai neskauda ir skauda tik po fizinio krūvio, pavyzdžiui, keliant sunkius daiktus ar bėgiojant, žygiuojant ilgus atstumus. Žmogui pailsėjus, skausmas išnyksta. Pacientas taip pat gali šlubuoti, jei, pavyzdžiui, pėsčiomis nueina daugiau nei du kilometrus. Padidina skausmą lipant laiptais. Sąnario motorinis tūris šiek tiek sumažėja arba išsaugomas. Rentgeno tyrimas gali parodyti tik nedidelius kaulų struktūrų pokyčius.
  • 2-oji koksartrozės stadija. Šis etapas išsivysto negydant pirmojo etapo. Prie minėtų simptomų pridedamas specifinis įtrūkimas (traškėjimas) jungtyje. Skausmas tampa intensyvesnis ir pradeda plisti į kirkšnies sritį, taip pat gali plisti į šlaunis ir kelius. Šiame etape ne tik stiprūs, bet ir bet kokie judesiai gali sukelti skausmo simptomus, net nedidelį klubo sąnario apkrovą. Net pakilimas iš lovos ar liemens sukimasis gali sukelti skausmą. Atsiranda periartikulinių raumenų įtampa, kuri nepraeina net naktį, todėl pacientai dažnai skundžiasi, kad naktį skauda šlaunį. Žmogus gali pradėti šlubuoti net po nedidelių pasivaikščiojimų (iki 500 metrų). Šiame etape liga jau verčia žmogų vaikštant pasikliauti lazdele. Išryškėja judesių apribojimas sąnaryje. Pagal rentgeno diagnostikos rezultatus nustatomi atsirandantys osteofitai.
  • 3 koksartrozės etapas. Paskutinis ligos etapas. Šiame etape skausmas tampa nuolatinis ir kankina pacientą. Bet koks judesys, net ir pats silpniausias, kelis kartus padidina skausmo simptomus. Šiame etape klubo sąnarys yra visiškai imobilizuotas. Šlaunies ir sėdmenų raumenų masė sumažėja dėl raumenų distrofijos, kuri yra labai pastebima. Būdinga tai, kad pacientas negali tiesiogiai stovėti, o kūnas bus pasviręs. Dėl bet kokios artrozės susidaro kontraktūra (lenkimo padėtis), šiuo atveju kontraktūra susidaro ir dėl to, kad raumenų skaidulos yra nuolatinėje įtempime, o koja pažeidimo pusėje trumpėja. Dėl to, kad klubo sąnarys yra imobilizuotas, visa koja nustoja atlikti savo motorinę funkciją, o tai daro labai neigiamą poveikį ir sukelia jų osteochondrozinį pažeidimą. Be to, kenčia ir stuburas, atsiranda diskomforto ir skausmo pojūčiai kryžkaulio srityje.

Koksartrozės (klubo sąnario artrozės) priežastys

Pagrindinės koksartrozės priežastys:

  • Su amžiumi susiję sąnario pokyčiai. Būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Klubo sąnarys laikui bėgant susidėvi, laikui bėgant nustoja atlikti savo funkcijas, „išsausėja", dėl to sumažėja jo amortizacinė funkcija ir sąnarį sudarančių kaulų trintis vienas į kitą.
  • Klubo sąnario sužalojimas. Dažniausia šios amžiaus grupės žmonių trauma – šlaunikaulio kaklo lūžis, dėl kurio netinkamai gydant gresia neįgalumas. Sąnarį galima pažeisti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau kenčia vyresni žmonės.
  • Sutrikusi medžiagų apykaita. Tai būdinga žmonėms, kuriems yra buvę medžiagų apykaitos sutrikimų ir ligų, susijusių su sutrikusia medžiagų apykaita.
  • Hormoninės būklės pažeidimas. Tai labiau būdinga moterims, ypač toms, kurios ilgą laiką vartoja antidepresantus ir gliukokortikosteroidus.
  • Paveldimos raumenų ir kaulų sistemos vystymosi anomalijos, taip pat įgimtos anomalijos. Deja, šiuo metu gana daug vaikų gimsta su įgimtomis raumenų ir kaulų sistemos bei nervų sistemos patologijomis. Kalbant apie klubo sąnario vystymosi anomalijas, tai gali būti jo displazija, kai kelios sąnario struktūros nesivysto.
  • Sisteminis artritas. Pažeidus kelis sąnarius taip pat gali būti pažeistas klubo sąnarys. Šiuo atveju vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių bus uždegiminio proceso buvimas.
  • Reumatinės ligos ir lėtinis artritas. Visa tai taip pat gali sukelti skausmą klubo sąnaryje. Tokios ligos, sukeliančios skausmą tiriamame sąnaryje, yra: reumatas; reumatoidinis artritas; spondiloartropatija; nepilnamečių reumatoidinis artritas.
  • Osteochondrozės pralaimėjimas. Stuburo osteochondrozė yra gana dažna ir rimta liga, kuri, be stuburo, gali „išjungti" kitas mūsų kūno struktūras, ypač klubo sąnarį.
  • Sąnario raumenys ir raiščiai. Šių struktūrų pažeidimai taip pat gali būti degeneracinių ir distrofinių procesų klubo sąnaryje pasekmė.
  • Tiek paties sąnario, tiek šlaunikaulio infekciniai pažeidimai. Tokie pažeidimai yra labai rimti, nes sukelia rimtų pasekmių ir kartais sunkiai gydomi. Gali atsirasti osteomielitas, kuris tiesiog „suvalgo" arba „tirpdo" kaulinį audinį. Gali atsirasti ir tuberkuliozinių pakitimų, dažniau tokia lokalizacija pasireiškia ikibrendimo vaikams. Abscesas dubens srityje, kuris dažniau atsiranda dėl negydomo ar blogai gydomo infekcinio proceso, pavyzdžiui, su apendicitu, uždegiminiais procesais, ypač kai kalbama apie moterų lytinius organus (kiaušidžių liga), pūlinio išsivystymo. tiesiosios žarnos gilėjimo srityje, dėl kurios pablogėja eisena (šlubavimas). Daugeliu atvejų skausmas ir šlubavimas atsiranda dėl suspaudimo arba netoliese esančių nervų (sėdmenų ar obturatorių) pažeidimo.
  • Piktybinio pobūdžio navikai. Gana retai piktybiniai navikai pažeidžia klubo sąnarį ir jį supančius kaulus, nes dažniau ligos priežastis yra metastazės iš kitų piktybinių sričių, pavyzdžiui, sergant krūties ar plaučių vėžiu.
  • Aortos ir klubinių arterijų spindžio susiaurėjimas (jų stenozė ir okliuzija). Tuo pačiu metu sąnarys gauna vis mažiau maistinių medžiagų, reikalingų normaliam funkcionavimui, o tai lemia jo degeneraciją.

Koksartrozės (klubo sąnario artrozės) rizikos grupė

Pagrindinė rizikos grupė gali apimti šias žmonių kategorijas ir kenksmingus veiksnius:

  • Senesni žmonės. Ši liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, pagyvenusiems žmonėms, nes vyksta degeneracijos procesai, kurie vyksta būtent šiame amžiaus tarpsnyje.
  • Moteris. Remiantis statistika, moterys yra labiau linkusios į klubo sąnarių problemas.
  • Žmonės, turintys antsvorio arba nutukę.
  • Ankstesnė vieno ar abiejų klubo sąnarių trauma.
  • Paveldimas polinkis sirgti tokiomis ligomis ir įgimtos klubo sąnario vystymosi anomalijos.
  • Anksčiau buvę infekcinių pažeidimų, tokių kaip abscesai, klubo kaulo galvos aseptinė nekrozė, osteomielitas ir kt.
  • Sunkus fizinis darbas.
  • Vasaros gyventojai, kuriems yra ypač didelė rizika susirgti koksartroze.

Koksartrozės (klubo sąnario artrozės) profilaktika

Pagrindinės koksartrozės profilaktikos priemonės yra šios:

  • Dozuotas fizinis aktyvumas. Svarbu daryti gimnastiką ir minkyti sąnarį, kad jame nesivystytų patologiniai procesai ir lėtesnis senėjimas. Tai padės ne tik pagerinti klubo sąnario, bet ir viso kūno būklę.
  • Jei yra medžiagų apykaitos sutrikimų, juos reikia koreguoti. Norėdami tai padaryti, turėtumėte susisiekti su specialistu.
  • Stebėkite savo svorį. Nepamirškite, kad klubo sąnarys jau dabar neša didelę apkrovą, beveik visą kūną, todėl neturėtumėte trukdyti jam atlikti savo funkcijų. Be to, didelis svoris taip apkraus sąnarius, kad jie palaipsniui subyrės. Antsvorio turintys žmonės taip pat linkę į medžiagų apykaitos sutrikimus.
  • Venkite staigių kūno posūkių, ypač jei nesate apšilę ir nepasiruošę, tai neleis susižaloti šlaunikaulio galvos ir kaklo.
  • Žinoma, geriau rinktis tą sporto šaką, kurioje mažiausiai pavojingos sąnarių traumos, pavyzdžiui, plaukimas ar joga, ypač jei yra paveldimų polinkių ar raidos anomalijų.
  • Polinkis į sąnarių ligas reiškia rūpestingą jų gydymą, taip pat reguliarias keliones pas gydytoją, kad nepraleistumėte galimo ligos išsivystymo ar bet kokio kito patologinio proceso sąnaryje.
  • Jei vaikui diagnozuota klubo sąnario displazija, jį reikia gydyti ir nedelsiant! Geriau jau ankstyvame amžiuje vaiką leisti kelioms savaitėms imobilizuoti, nei visą gyvenimą kentėti.
  • Laiku gydyti infekcines ligas, ypač tas, kurios gali išplisti į klubo sąnarį.

Koksartrozės (klubo sąnario artrozės) diagnozė

Diagnozuojant koksartrozę labai svarbu išsiaiškinti ją sukėlusią priežastį. Galų gale, kaip jau aptarėme aukščiau, priežasčių yra daug, jos yra įvairios irklubo osteoartrito gydymas, atitinkamai skirsis radikaliai. Kartais tai nebūna taip paprasta, o kartais visai neįmanoma. Didžiausias dėmesys skiriamas ligos apraiškų tyrimui ir tinkamo gydymo parinkimui.

Visų pirma, gydytojas atidžiai apklausia pacientą, išsamiai išnagrinėja nusiskundimus, ligos priežastis, paveldimą naštą, traumų buvimą ir pan. Labai svarbu turėti aukščiau aprašytus nusiskundimus ir kiek laiko jie buvo stebimi pacientui.

Po pokalbio gydytojas asmeniškai apžiūri pažeistą vietą, ar nėra uždegiminių pokyčių, trofinių, deformacijų, galūnių sutrumpėjimo, asimetrijos ir pan. O vaikams gali pasireikšti „spragtelėjimo" simptomas.

Svarbus momentas yra papildomi tyrimo metodai – kompiuterinis ir magnetinis rezonansas, ultragarsinis ir rentgeno tyrimas, nes jie padės nustatyti galutinę diagnozę. Diferencinėje koksartrozės diagnozėje nuo kitų klubo sąnario ligų šis punktas yra nepaprastai svarbus.