Osteochondrozė – lėtinė stuburo patologija, kurios pagrindinė priežastis – degeneraciniai tarpslankstelinio disko pakitimai. Ligai progresuojant į patologinį procesą įtraukiamos ir kitos stuburo struktūros – slankstelių kūnai, tarpslanksteliniai sąnariai, raiščiai ir kt.
Liga paveikia įvairaus amžiaus žmones. Dar visai neseniai osteochondrozė buvo laikoma pagyvenusių žmonių daugybe, tačiau pastaruoju metu pastebima, kad šia liga daugėja jaunų žmonių. Tiek moterys, tiek vyrai serga vienodai dažnai.
Kodėl atsiranda osteochondrozė
Norint geriau suprasti, kas yra osteochondrozė, būtina trumpai pasikalbėti apie jos atsiradimo priežastis ir mechanizmą.
Stuburo osteochondrozės patologinių pokyčių formavimasis vyksta lėtai. Nuo patologinio proceso pradžios tarpslankstelinėje kremzlėje iki pirmųjų osteochondrozės simptomų pasireiškimo dažnai praeina metai.
Osteochondrozės priežastys
Stuburo sveikatą tiesiogiai veikia daugelis neigiamų veiksnių. Jei jų įtaka vykdoma ilgą laiką, tai sukelia patologinių pokyčių atsiradimą stuburo struktūrose. Ir tai prisideda prie osteochondrozės susidarymo.
Pavyzdžiui, kas yra osteochondrozė, gerai žino neaktyvaus gyvenimo būdo žmonės, turintys antsvorio. Per didelis fizinis krūvis, nugaros ir kaklo traumos, kai kurios somatinės ligos taip pat gali lemti šios patologijos išsivystymą. O pasunkėjęs paveldimumas ir senatvė yra tiesioginiai veiksniai, lemiantys degeneracinį diskų kremzlinio audinio pažeidimą.
Kaip vystosi osteochondrozė
Osteochondrozės vystymosi mechanizmas (arba patogenezė) vis dar yra prieštaringas ir nepakankamai ištirtas. Labiausiai tikėtina, kad ši liga susiformuoja dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, atsirandančių stuburo struktūrose.
Veikiant nepalankiems veiksniams, dažnai atsiranda negrįžtamų pakitimų tarpslankstelinio disko kremzliniame audinyje, po kurio jis palaipsniui sunaikinamas (arba sunaikinamas).
Tada patologinis procesas plinta ir į slankstelio kaulinį audinį, vystantis jo deformacijai ir negrįžtamiems aplinkinių struktūrų pakitimams.
Tokių modifikacijų atsiradimas tarpslanksteliniame diske tiesiogiai priklauso nuo jo anatominių niuansų:
- Kremzlės audinys neturi savo kraujo tiekimo sistemos. Jo mitybą užtikrina kaimyninių slankstelių kaulinis audinys. Todėl sutrikus kraujotakai dėl nepakankamo ar, atvirkščiai, per didelio fizinio krūvio stuburui, nukenčia ir kremzlių mityba.
- Taip pat kremzlėje nėra nervinių skaidulų. Vadinasi, esant funkcinei tarpslankstelinio disko perkrovai, nervinis impulsas, suaktyvinantis medžiagų apykaitą, bus perduotas nesavalaikis.
- Tarpslankstelinio disko kremzlinio audinio savaiminio gijimo (regeneravimo) gebėjimas sulėtėja dėl jo struktūrinių ypatumų.
Taip pat yra kitų veiksnių, kurie aiškiai prisideda prie degeneracinių procesų atsiradimo tarpslankstelinių diskų kremzliniame audinyje ir osteochondrozės formavimosi.
Patologinių pokyčių stadijos
Remiantis dabartiniais šios patologijos patogenezės duomenimis, galima sąlygiškai išskirti kelis tarpslankstelinio disko degeneracinio proceso etapus. Stuburo osteochondrozės stadijos:
- Elementarus. Disko kremzlinis audinys veikiant mechaniniam poveikiui patiria struktūrinius pokyčius – atsiranda jo disfunkcija. Būdingas įtrūkimų atsiradimas disko paviršiuje, skirtingo dydžio ir gylio. Vėliau šie įtrūkimai virsta iškilimais (išvaržomis).
- Tarpinis. Jam būdingas pažeistos stuburo dalies nestabilumas dėl patologinio slankstelių mobilumo. Tokiu atveju sutrinka viena pagrindinių stuburo funkcijų – apsauginė. Nervų ir kraujagyslių kamienai, einantys jo kaulų kanaluose, tampa pažeidžiami. Išryškėja ryškūs klinikiniai ligos simptomai.
- Baigtinis. Pažeistas kremzlės audinys pakeičiamas stambesniu ir tankesniu pluoštiniu. Tuo pačiu metu išnyksta tarpslankstelinės išvaržos. O patologinį slankstelių mobilumą pakeičia staigus jų mobilumo apribojimas. Dažnai susiaurėja stuburo kanalas, atsirandantis nugaros smegenų segmentų suspaudimo apraiškoms.
Todėl kiekvienai ligos stadijai būdingi specifiniai simptomai, kurie neabejotinai atlieka pagrindinį vaidmenį renkantis osteochondrozės gydymo metodus.
Klinikinės apraiškos
Stuburo osteochondrozės požymiai pasireiškia kaip slankstelių kaulinio audinio pakitimai. Ilgą laiką pacientas gali neturėti jokių skundų.
Ligai būdinga lėtinė eiga, kai paūmėjimo ir remisijos fazės keičia viena kitą.
Dažnai osteochondrozė paūmėja veikiant provokuojantiems veiksniams: fiziniam perkrovimui, hipotermijai, ilgalaikiam nepatogios padėties buvimui, pavyzdžiui, sapne ar darbe ir kt.
Yra daug šios ligos simptomų, kurie priklauso nuo patologinio proceso lokalizacijos ir kremzlės bei kaulinio audinio struktūrinių pokyčių sunkumo. Visi šie simptomai gali būti suskirstyti į keletą sindromų. Gana dažnai jie derinami.
radikulinis sindromas
Tai pasireiškia beveik visiems pacientams, sergantiems stuburo osteochondroze. Atsiradus šiam sindromui, tam tikrą vaidmenį atlieka stuburo nervų šaknų suspaudimas (suspaudimas) patologiškai pakitusiomis stuburo struktūromis.
Pagrindinis radikulinio sindromo požymis yra skausmas, kuris daugeliu atvejų gali plisti (švitinti) atitinkamos šaknies inervacijos eigoje. Būdingas sklindantis skausmas iš viršaus į apačią. Pavyzdžiui, jei pažeidžiama juosmens sritis, skauda sėdmenis ir duoda koją.
Skausmo intensyvumas didėja sukant kamieną ar kaklą, fizinį aktyvumą. Skausmo pojūčiai apibūdinami kaip pjovimas, traukimas, kepimas.
Taip pat, kartu su skausmo sindromu, paveiktoje zonoje dažnai išsivysto jautrumo pažeidimo simptomai pagal jo padidėjimo tipą (hiperestezija), taip pat jautrumo sutrikimai, tirpimas.
Jei liga progresuoja ir suspaudimo priežastis nepašalinama, tada hiperestezija pakeičiama hipestezija (jautrumo sumažėjimu), kurią dažnai lydi pažeistos stuburo šaknies funkcijos praradimo simptomai.
stuburo sindromas
Šis sindromas išsivysto dėl nugaros smegenų suspaudimo. Dažniausia tokio suspaudimo priežastis – tarpslankstelinė išvarža.
Vis labiau mažėja jautrumas, reakcijos į temperatūrą ir skausmo dirgiklius. Progresuojantis raumenų silpnumas vystosi tiek galūnėse, tiek kamiene. Dažnai susidaro paretiniai arba paralyžiniai simptomai.
Vegetatyvinis-kraujagyslių sindromas
Šis sindromas dažniausiai išsivysto esant stuburo osteochondrozės gimdos kaklelio ir kaklo ir krūtinės ląstos lokalizacijai.
Osteochondrozės kraujagyslių sutrikimų priežastis yra refleksinis spazmas arba mechaninis didelių kraujagyslių, einančių stuburo kauliniais kanalais, suspaudimas. Tokiu atveju gali išsivystyti įvairūs simptomai, panašūs į išeminį galvos smegenų ar pagrindinių galūnių arterijų kraujotakos sutrikimą. Tai dažnai yra diagnostikos klaidų priežastis.
Be to, dažnai išsivysto įvairūs vegetaciniai sutrikimai. Jos ryškiausios moterims (emocinis labilumas, miego sutrikimai, mėnesinių ciklo sutrikimai ir kt. ).
visceralinis sindromas
Jam būdingas skausmas širdies projekcijoje, virškinamojo trakto organuose ir kt. Dažnai tokie pacientai ilgai ir visiškai nesėkmingai gydomi nuo bet kokių somatinių ligų.
Pavyzdžiui, jei pažeidžiama krūtinės ląstos sritis, gali atsirasti skausmas už krūtinkaulio, panašus į tuos, kurie serga krūtinės angina. Dažnai yra refleksinis širdies plakimo pojūtis.
Diagnostikos principai
Be būdingų simptomų, nustatant ligą ir stadiją, svarbų vaidmenį atlieka papildomi tyrimo metodai – stuburo rentgenas, kompiuterinė ir magnetinė branduolio tomografija.
Pagal indikacijas atliekami ir kiti metodai, pvz. , EEG, EKG, kraujagyslių doplerinis skenavimas ir kt.
Osteochondrozės gydymas
Stuburo osteochondrozės gydymas yra integruotas požiūris. Renkantis vieną ar kitą gydymo būdą, būtina įvertinti stuburo struktūrų pažeidimo laipsnį, klinikinių apraiškų pobūdį ir sunkumą, taip pat ligos eigos stadiją (paūmėjimą ar remisiją). .
Svarbų vaidmenį gydant stuburo osteochondrozę taip pat atlieka prevencinės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti ligos paūmėjimų dažnį ir išsaugoti slankstelių bei tarpslankstelinių diskų struktūrą.
Taktika paūmėjimo metu
Svarbi ligos gydymo šiuo laikotarpiu sąlyga yra pažeistos stuburo dalies poilsio sukūrimas. Norėdami tai padaryti, pacientui skiriamas lovos režimas, naudojant įvairius prietaisus, kad būtų sukurtas paveikto slankstelio segmento nejudrumas.
Kai kuriais atvejais reikalinga hospitalizacija neurologiniame skyriuje.
Medicininis gydymas
Siekiant sumažinti skausmo intensyvumą sergant osteochondroze, skiriami įvairūs vaistai:
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU);
- analgetikas;
- raumenų relaksantai.
Nesant jų vartojimo poveikio, patartina paskirti pažeistos vietos inervacijos blokadą naudojant vietinius anestetikus.
Esant gimdos kaklelio osteochondrozės lokalizacijai, dažnai išsivysto smegenų kraujotakos sutrikimai. Siekiant sumažinti tokias apraiškas, skiriami vaistai, gerinantys smegenų kraujotaką. Taip pat būtina naudoti simptomines priemones – pykinimo ir vėmimo malšinimą, vestibulinio aparato sutrikimų gerinimą ir kt.
Be to, patartina skirti vitaminų preparatų (ypač B grupės), antioksidantų ir kai kurių kitų.
Fizioterapinės procedūros
Sergant osteochondroze, gydymas fiziniais veiksniais buvo plačiai taikomas. Tiek ligos paūmėjimo, tiek remisijos fazėje taikomi įvairūs kineziterapijos metodai:
- Ūminiu periodu naudojamas ultravioletinis švitinimas, gydymas elektromagnetiniais laukais (UHF), diadinaminė srovė ir kt.
- Remisijos fazėje skiriama elektroforezė įvairiais vaistais, induktotermija, ultragarsas ir įvairios balneoterapijos rūšys.
Taktika remisijos fazėje
Sumažėjus ūminėms ligos apraiškoms, ligos gydymas tęsiamas. Tokios terapijos tikslas – sumažinti paūmėjimų dažnį ir skatinti stuburo kaulinio ir kremzlinio audinio atsinaujinimą.
Gydymas vaistais, skirtas ūmiai ligos fazei, tęsiamas. Šiuo laikotarpiu gali būti naudojami chondroprotektoriai – kremzlės būklę gerinančios priemonės.
Be kineziterapijos metodų, taip pat naudojamas masažas, kineziterapijos pratimai.
Masažas
Pagrindinis masažo poveikis yra skirtas pagerinti kraujotaką pažeistoje vietoje ir sustiprinti raumenų korsetą. Taip pat profesionalus masažo judesių atlikimas leidžia sušvelninti raumenų spazmus, kurie dažniausiai lydi šią patologiją.
Būtent todėl masažą turėtų atlikti specialiai apmokytas specialistas, laisvai išmanantis šį gydymo metodą. Neteisingai ar neraštingai atliktas masažas gali sukelti komplikacijų išsivystymą ar ligos paūmėjimą.
Gydomoji mankšta (LFK)
Dozuoti ir specialiai parinkti fiziniai pratimai sudaro mankštos terapijos pagrindą. Tokių pratimų kompleksą kiekvienam pacientui parenka gydytojas individualiai. Mankštos terapijos pratimų pasirinkimo principas yra sumažinti fizinį krūvį paveiktoje stuburo srityje.
Fizioterapijos pratimai yra skirti pagerinti kraujo tiekimą ir limfos tekėjimą į pažeistą vietą, stiprinti raumenų audinį.
Šie pratimai turėtų būti atliekami kiekvieną dieną. Dažniausiai iš pradžių vyksta individualūs ar grupiniai užsiėmimai su instruktoriumi, vėliau pacientas pratimų kompleksą gali atlikti savarankiškai namuose.
Paūmėjimų prevencija
Prevencinės stuburo osteochondrozės paūmėjimo priemonės yra skirtos pašalinti visus provokuojančius veiksnius:
- Ilgai stovint ir sėdint būtina stebėti taisyklingą laikyseną ir laikyseną.
- Esant užsitęsusiam statiniam stresui (pavyzdžiui, dirbant prie kompiuterio), naudinga daryti reguliarias pertraukėles, kurių metu reikėtų atlikti apšilimą arba gydytojo rekomenduotą pratimų kompleksą.
- Reikia vengti hipotermijos.
- Svarbu tinkamai išsimiegoti sergant osteochondroze, pasirūpinti miego vieta – čiužiniu ir pagalve. Idealiu atveju jie turėtų būti ortopediniai.
- Privaloma sumažinti perteklinį kūno svorį ir laiku koreguoti gretutinę somatinę ir endokrininę patologiją.
O atsiradus menkusiems stuburo ligos simptomams, nereikėtų atidėlioti vizito pas gydytoją. Juk kuo anksčiau pradedama gydyti stuburo osteochondrozę, tuo geresni jo rezultatai.